Visagino gyventoja šiemet nuteista jau du kartus dėl smurto prieš nepilnametį sūnų

Dėl mūsų krašto

Įprasta, kad kiekvienam vaikui mama – tai pasididžiavimas, saugus prieglobstis, meilės ir rūpestingumo pavyzdys. Deja, šio pavyzdžio nematė 14-os metų visaginietis. Jo mama, 37-erių metų E. J., šiais metais nuteista dukart – vieną kartą pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o kitą kartą – dėl poveikio nukentėjusiajam savo sūnui.

Sprendimus šiose bylose priėmęs Utenos apylinkės teismas skyrė E. J. subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 3 mėnesiams. Su laisvės atėmimu susijusią bausmę nepakeistą paliko ir nuteistosios apeliacinį skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas. Kaip rašoma prokuratūros pranešime, nuo 2014 metų iš užsienio į Visaginą gyventi grįžusiai šeimai buvo skiriamas socialinių darbuotojų dėmesys. Jiems buvo reikalinga pagalba dėl socialinių įgūdžių stokos. Tėvams gyvenant atskirai, dalis vaikų liko gyventi su tėčiu, o vienas sūnus – su mama.

Motina atsisakydavo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, jos elgesį keisti buvo labai sudėtinga. Kai vaikas po motinos smurto buvo rastas verkiantis daugiabučio laiptinėje, kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Liudmila Galič, o jį atliko Visagino policijos komisariato pareigūnai. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2014 metų rugsėjo iki 2016 metų pabaigos motina fiziškai ir emociškai smurtavo prieš savo sūnų, taikydama netinkamas ir neadekvačias auklėjimo priemones. Bylos duomenimis, moteris ilgą laiką netenkino vaiko fizinių ir psichinių poreikių, sukeldama grėsmę mažamečio sūnaus pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui.

Vaiko motina nesitvarkė buityje, sergant nenupirkdavo sūnui vaistų, nevisada pamaitindavo, nepasirūpindavo vaiko apranga pagal sezoną. Tuo metu dar mažamečiui sūnui nebūdavo sudaromos normalios gyvenimo sąlygos, vaikas neturėjo aiškios dienotvarkės. Nors mama ir suprato, kad vaikas turi psichikos sutrikimų, ji neieškojo specialistų pagalbos, nesirūpino jo sveikata, o berniuko elgesį bandė keisti bausdama fiziškai. Dėl visų šių priežasčių mažametis augo emocinėje ir fizinėje nepriežiūroje, psichotraumuojančioje, emociškai žalojančioje aplinkoje.

Mušamas vaikas buvo fiziškai ir psichiškai gniuždomas, todėl jam išsivystė emocijų sutrikimai. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą motina bandė paveikti sūnų. Nors jai ir buvo uždrausta su juo bendrauti, ji vertė nukentėjusį sūnų pakeisti parodymus, duotus jį apklausiant.

Motinos reikalavimu jis turėjo nueiti į policiją ir papasakoti, kad apšmeižė ją. Moteris prašė sūnaus, kad šis prisipažintų melavęs ir patvirtintų kad motina jo nemušė. Gavusi šią informaciją, prokurorė L. Galič inicijavo ikiteisminio tyrimo dėl galimo poveikio nukentėjusiajam pradėjimą. Motina nepripažino savo kaltės nei dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis, nei dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nei dėl poveikio nukentėjusiajam, tačiau teismų buvo pripažinta kalta. Nukentėjęs paauglys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios gyvena pas savo tėvą, kur jam užtikrinta saugi aplinka.

Komentarai
Žymos: