hitachi

Ar sugrįš į Lietuvą „Hitachi“ išardyti Ignalinos atominės?

Diena

Japonų korporacija „Hitachi“ galėtų sugrįžti į Lietuvą, bet ne kaip atominės elektrinės statytojas, o griovėjas. Lietuva mėgina prisivilioti pasaulinę korporaciją Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektams ir ja pakeisti šeimininkaujančią rusiško kapitalo „Nukem“. Tiesa, japonų energetikos gigantas Lietuvos atstovams jokių pažadų nedalina, nors Japonijoje lankėsi tiek energetikos ministras, tiek premjeras.

Ekspertai nuogąstauja, kad uždarymą finansuojanti Europos Komisija gali prieštarauti Japonijos kompanijos atėjimui į Ignaliną. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbuose šeimininkaujanti kompanija „Rosatom“ priklausanti „Nukem“ genama iš Lietuvos –bendrovė negalės daugiau pretenduoti į užsakymus Lietuvoje. Sutartis su „Nukem“ baigiasi jau šiais metais, todėl suskubta dairytis kitų, patikimesnių energetikos gigantų. „Hitachi“ – viena jų. Sako, kad būtų didelė sėkmė Valdžia pasirinko kvietimų kelią, tad galimi pretendentai pakeisti „Nukem“ yra viliojami dalyvauti būsimuose milijoniniuose Ignalinos atominės elektrinės uždarymo konkursuose.

Ignalinos atominės elektrinės nuotr./

Branduolinio kuro konteineris laikinojoje saugykloje Šių metų rugsėjį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Japonijoje susitiko su didžiųjų energetikos korporacijų „Toshiba“ ir „Hitachi“ vadovais, kurie, pasak ministerijos pranešimo spaudai, išreiškė susidomėjimą galimybėmis bendradarbiauti energetikoje. Tiesa, neaišku kokiuose. Šią savaitę Japonijoje viešėjo ir premjeras Saulius Skvernelis, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas teigia, kad privilioti „Hitachi“ į Lietuvą uždarymo darbams būtų didelė šalies sėkmė. Tiesa, premjeras su „Hitachi“ atstovais tiesiogiai nesusitiko.

Tad ar pavyks lauk išprašytą „Hitachi“ vėl sugrįžti į Lietuvą?

Skelbs naują konkursą Po referendumo dėl Visagino atominės elektrinės „Hitachi“ pasitraukė iš Lietuvos, pernai rudenį uždarė atstovybę ir atsisakė planų čia statyti atominę elektrinę, tačiau dabar valdžia siekia šią korporaciją prisivilioti į Ignalinos atominę elektrinę uždarymo darbų projektams. Skubėti verčia ir terminai. Elektrinė netrukus ketina skelbti mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo komplekso (projektas B25) statybų konkursą. Jurgitos Lapienytės nuotr./Ignalinos atominė elektrinė Atliekynas turi būti pastatytas iki 2023 metų. Projekto vertė sieks apie 100 mln. eurų, jis bus finansuojamas ES lėšomis. Konkursą planuota skelbti spalį, tačiau jis greičiausiai bus nukeltas kiek vėlesniam laikui. Be to, ateityje laukia ir kiti projektai, pavyzdžiui, paties reaktoriaus ardymo darbai. Atliekyne bus priimamos ir tikrinamos radioaktyviųjų atliekų pakuotės, atvežtos iš kitų Ignalinos AE atliekų tvarkymo įrenginių. Dalis atliekų (konteineriai su panaudotomis jonų mainų dervomis bei konteineriai su stambiagabaritėmis atliekomis) jame bus galutinai sutvarkomos. Nekomentuoja ir Japonijos spaudai Išskirtos penkios kompanijos, kurios galėtų pakeisti Ignalinos AE šeimininkaujančią „Nukem“. 15min jau rašė, kad „Hitachi“ yra vieną jų. Ši korporacija turi patirties dalyvaujant atominių elektrinių uždarymo konkursuose. Pavyzdžiui, ji kartu su „Toshiba“ dalyvauja Fukušimos atominės elektrinės uždarymo projektuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./

Vaizdai iš Fukušimos atominės elektrinės 2-ojo reaktoriaus Japonijos spauda jau rašo, kad Lietuva ieško būdų, kaip pasikviesti šios šalies atominės energetikos kompanijas uždarymo darbams. „Hitachi“ ir „Toshiba“ incidentą patyrusioje Fukušimos elektrinėje išbando nuotoliniu būdu valdomus robotus, kurie gali dirbti didelės radiacijos zonoje. Lietuvoje tikimasi, kad šių korporacijų patirtis praverstų ardant Ignalinos RBMK tipo reaktorius – pasaulyje iki šiol niekas nebandė ardyti šio tipo reaktorių. „Toshiba Energy Systems & Solutions Corp“ atstovai Japonijos portalui mainichi.jp patvirtino, kad su Lietuvos energetikos ministru kalbėta apie branduolinės energetikos projektus, tačiau tiek „Toshiba“, tiek „Hitashi“ atsisakė daugiau komentuoti. Žinomas Lietuvos energetikos ekspertas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų minima šiame kontekste, 15min teigė, kad „Lietuvai reiktų tris kartus atsiprašyti japonų, kad šie čia sugrįžtų“. „Man sunku būtų pasakyti, ar „Hitachi“ apskritai tam ryžtųsi (grįžti – aut.past.)“, – sakė jis. Be to, neaišku, ar ES taisyklės leis uždarymo darbuose dalyvauti ne ES šalies įmonei. „ES donorai finansuoja Ignalinos atominės uždarymą, tad dar klausimas, ar taisyklės leis įsileisti neeuropiečius – projektas finansuojamas ES. Rusų jau nekvies Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas anksčiau yra teigęs, kad ši kompanija neatitinka nacionalinių saugumo reikalavimų, todėl į konkursus nebus kviečiama. „Hitachi“ yra viena iš kompanijų, kuri galėtų dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbuose. Lietuvos atstovai ketina aplankyti visas kviečiamas kompanijas iš mums draugiškų šalių“, – 15min sakė V.Bakas.

„Hitachi“ Beje, dar šį mėnesį pasaulinių energetikos kompanijų atstovai bus kviečiami atvykti į Ignalinos AE rengiamą seminarą-kvietimą. „Jei mums pavyktų prisikviesti „Hitachi“, elektrinės specialistams tai būtų neįkainojamas know-how“, – sakė V.Bakas. Tiesa, kai kurių ekspertų teigimu, iš Lietuvos pasitraukusi Japonijos kompanija vargu ar susidomės naujais konkursais Lietuvoje. Su atstovais nesusitiko Šią savaitę Japonijoje viešėjo ir premjeras S.Skvernelis, pasak V.Bako, pasiuntęs žinutę premjerų lygmenyje, kad Japonijos kompanijos yra laukiamos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose. Tiesa, premjero aplinka teigė, kad vizito metu nebuvo numatyta dvišalių susitikimų su „Hitachi“ atstovais, tačiau gali būti neformalių susitikimų su energetikos kompanijos atstovais. Penktadienį S.Skvernelis, kad Japonijos korporacija „Hitachi“ gali atlikti darbus, kurie reikalingi siekiant Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa. „Kompanijai yra suformuoti konkretūs pasiūlymai dalyvauti strateginiuose energetiniuose projektuose, pirmiausia kalbu apie sinchronizaciją. Jų gaminami, tiekiami produktai galėtų būti naudojami įgyvendinant sinchronizacijos projektą“, – BNS telefonu iš Tokijo sakė premjeras.

info: https://www.15min.lt/

Komentarai
Žymos: