Kas mokes mums pensiją? Robotai!

4 mėn. prieš visaginietis 0

Pastaruoju metu pasaulio mastu vis aktyviau pradedama kalbėti apie prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją bei tai, kaip robotizacijos procesai paveiks valstybių mokestines sistemas.  Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida MICEIKIENĖ neabejoja, kad su mokesčiais susiję pokyčiai  yra neišvengiami, tad, tikėtina, jau ateinančios kadencijos mūsų Seimui gali tekti spęsti galvosūkį atsakant į klausimą, ar robotai turi mokėti mokesčius.

Rutininio darbo mažės sparčiausiai

“Ketvirtoji  pramonės revoliucija išties jau yra šiandienos realybė.   Dirbtinis intelektas veržiasi į pramonę, žemės ūkį, viešąjį bei paslaugų sektorius, ir  jau artimoje ateityje didelę dalį darbo vietų užims robotai. Kol kas  šie procesai yra spartesni labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tačiau robotizacija jau pasiekė ir į Lietuvą“, – pastebi ASU profesorė A. Miceikienė. Dėl to, kaip robotizacija paveiks darbo rinką bei valstybės biudžetą, šiuo metu labiausiai nerimaujama Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten inovacijos ir vystosi sparčiausiai.

„Netgi vienas žymiausių pasaulio verslininkų, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas, pernai duoto interviu metu yra išreiškęs susirūpinimą bei iškėlęs klausimą, kas laukia žmonijos,  kai mūsų darbo vietas masiškai pradės  užiminėti  robotai. Be abejo, kalba pirmiausiai eina apie  rutininį darbą. Tačiau robotai su dirbtiniu intelektu  gali atlikti nepalyginti sudėtingesnes užduotis, nei, tarkime,  ankstesnės pramonės revoliucijos produktas –  konvejeris. Šiuo metu kalbame apie dirbtinį intelektą, t.y. apie robotus, kurie tiek  internetinėje erdvėje, tiek betarpiškai geba bendrauti su klientais, atsakyti į klausimus,  savarankiškai  priiminėti sprendimus.  Vadinasi, rutininių darbų jau artimoje ateityje  reikės vis mažiau.  Štai kodėl pasaulio universitetams, tarp jų ir mūsų universitetui,  keliamas uždavinys  rengti kūrybingus, gebančius greitus sprendimus priiminėti specialistus,  nes paprasto, techninio personalo visuose darbo rinkos sektoriuose liks vis mažiau.“, – prognozuoja  A. Miceikienė, pastebėdama, kad dėl spartėjančios robotizacijos neišvengiamai  augs nedarbas. Ypač tarp tų asmenų, kuriems stigs kūrybinių gebėjimų bei pastangų greitai reaguoti į pokyčius.

Mokslininkė neabejoja, kad jau dabar visoms šalims metas pradėti diskutuoti apie tai, kokios priemonės gali padėti amortizuoti robotizacijos pasekmes jų biudžetams.

Mokesčių sistemose neišvengiamos struktūrinės pertvarkos

„Modeliuojami keli variantai. Kai žmonės išlaisvės nuo rutininių darbų, gali būti kuriama daugiau kitokių  naujų darbo vietų. Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje ilgėja. Vadinasi, augs senyvo amžiaus asmenų priežiūros poreikis. Didėja ir dėmesys vaikų gerovei, tad reikės vis daugiau specialistų, dirbančių su vaikais. Prognozuojama, jog spartėjant gyvenimo tempui, žmonėms reikės ir vis daugiau psichologinės pagalbos.  Kitaip tariant, ateityje daugiau darbuotojų galės būti įdarbinama sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose. Tačiau išlieka probleminis klausimas: kas finansuos šias darbo vietas, jei spartėjant robotizacijai  jų apskritai liks vis mažiau. Vadinasi, valstybės jau dabar turi pradėti galvoti, kaip šią problemą spręs. Vienas iš variantų – trumpinti darbo laiką ir taip išlaikyti didesnį dirbančių žmonių skaičių. Bet ir už trumpesnį darbuotojo darbo laiką darbdaviui vis tiek teks mokėti daugiau. Mat visuomenės lūkesčiai  gyvenimo kokybei auga, o tai garantuoja tik didesni atlyginimai.  Reikia nepamiršti ir to, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, didės pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir juos visus taip pat reikės išlaikyti,  tačiau kaip tai reikės padaryti, jei vis mažesnis skaičius dirbančių žmonių mokės gyventojo pajamų, socialinio, sveikatos draudimo mokesčius?“ –  robotizacijos keliamus iššūkius komentuoja pašnekovė.

Jos teigimu, mokslininkų nuomonių šiuo atveju yra įvairių, tačiau visi jie sutaria, kad valstybių mokesčių sistemose turės būti vykdomos struktūrinės reformos. „Aišku tai, kad robotai sumažins gamybos bei paslaugų teikimo kaštus ir dėl to padidės įmonių pelnas. Vadinasi, biudžeto deficitą iš dalies kompensuos padidėjęs verslo mokamas pelno mokestis. Tačiau šis  mokestis nepadengs skirtumo, kuris susidarys dėl gyventojų pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo  įmokų sumažėjimo“, – prognozuoja A. Miceikienė.

Vienas variantų galėtų būti labai žymus pelno mokesčio padidinimas. Yra siūlymų didinti ir netiesioginius mokesčius, pavyzdžiui, PVM. Tačiau pašnekovės nuomone, pastarojo mokesčio tarifo padidinimas  problemos neišspręs, nes tam, kad žmonės galėtų mokėti didesnį PVM,  jie turi gauti atitinkamai  daugiau pajamų.

„Dar vienas probleminis dalykas –  socialinio draudimo įmokos. Kuo bus daugiau nedirbančių asmenų, kuo labiau trumpės darbo laikas, tuo daugiau dirbantiems žmonėms reikėtų didinti socialinio draudimo įmokų tarifą. Aišku, pavyzdžiui, bazinės pensijos gali būti mokamos iš valstybės biudžeto, bet klausimas, iš ko valstybei tą biudžetą suformuoti? Vadinasi, lieka kitas kelias – apmokestinti robotus. Tai gali būti daroma arba nuo kiekvieno roboto nuskaičiuojant fiksuoto dydžio mokestį, arba netgi suskirstant robotus į grupes pagal  tai, kokio sudėtingumo darbus jie atlieka, kiek ir kokių darbuotojų pakeičia ir kokį duoda pelną“, – vardija pašnekovė.

Tokiu atveju, A. Miceikienės nuomone, valstybės biudžete būtų galima suformuoti  fondą, iš kurio žmonėms būtų mokamos senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, tokiu būdu kompensuojant šiuo metu surenkamų GPM  (GPM yra šiuo metu daugiausiai pajamų biudžetui atnešantis  mokestis), socialinio, sveikatos draudimų mokesčių praradimus.

Profesorės pastebėjimu, kol kas dar  niekas nėra pasiūlęs konkretaus, ekonominiais skaičiavimais pagrįsto varianto, kaip mokesčių sistemos turėtų transformuotis atskirose šalyse. Tačiau siūlymai apmokestinti  robotus bei kitaip struktūrizuoti mokestines sistemas skamba vis garsiau. Ypač aktyviai apie tai diskutuoja JAV mokslininkai.  Europos Komisija praėjusiais metais taip pat jau sulaukė siūlymo pradėti svarstymą dėl robotų apmokestinimo ar netgi robotizacijos procesų stabdymo versle, taikant mokestinius saugiklius. Tačiau buvo atsakyta, kad tai daryti dar per anksti.

Prie pokyčių prisitaikys tik kūrybiškai mąstantys žmonės

„Pietų Korėja yra pirmoji pasaulio valstybė,  priėmusi radikalų sprendimą  – ten panaikintos investicijų lengvatas įmonėms, diegiančioms robotus. Žodžiu, diskusijos dėl mokesčių pertvarkos vyksta ir apie tai reikia kalbėti. Tikėtina, kad Lietuvoje būsimos kadencijos Seimo taip pat lauks nauji iššūkiai mokesčių pertvarkos srityje.  Ir kai šiandien politikai kalba, kad Lietuvoje būtina kelti profesinio mokymo prestižą, kad  ateityje mums labiausiai  reikės siauros kvalifikacijos darbuotojų, drįstu teigti, jog to nebus. Mums reikės  universitetinį išsilavinimą turinčių kūrybingų žmonių, kurie kurs dirbtinį intelektą, aptarnaus robotus bei  gebės valdyti procesus. Spėju,  kad daugelio dabartinių darbuotojų funkcijos pasikeis vėliausiai  po ateinančių 10 metų ir prie šių pokyčių prisitaikys tik kūrybiškos asmenybės”, – savo nuomonę dėsto  pašnekovė.

Ji itin atkreipia dabartinių abiturientų dėmesį į tai, kad jų laukia labai atsakingas sprendimas, kokią profesiją rinktis, kad vėliau dėl darbo vietos nereikėtų konkuruoti su robotais.

„Universitetai savo ruožtu turi rengti jaunus žmones, kaip prisitaikyti prie naujų darbo rinkos uždavinių. Galiu patikinti, kad, pavyzdžiui, ASU įgiję  universitetinį  finansininko išsilavinimą specialistai  tikrai gebės  greitai orientuotis dideliuose informacijos srautuose bei padėti savo įmonių vadovams priimti teisingus valdymo sprendimus. Spartėjant robotizacijai ateityje gerokai išaugs  logistikos specialistų poreikis, nes, tikėtina,  jau labai netolimoje  ateityje prekes iš vietos į vietą gabens bepiločiai orlaiviai. Tačiau logistikos procesus valdys logististai. Tad ši profesija irgi išliks reikalinga.

Vis dėlto robotizacija ateina žmonijai  į naudą. Juk atsiradus dabartiniame mūsų gyvenime įprastiems mechanizmams  žmonės neliko be darbo – atsirado naujų poreikių, naujų problemų  ir atitinkamai naujų darbo vietų. Tačiau tikėtis, kad tokį darbą robotas atneš ant lėkštelės, tikrai neverta. Tam reikia ruoštis ir mokytis“, – reziumuoja ASU profesorė A. Miceikienė.

Komentarai