Viešoji konsultacija Visagine dėl naujos redakcijos Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti

Diena

Siekiant, kad dabar taikomi vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti atitiktų faktinį šilumos energijos suvartojimą skirtingose gyvenamųjų namų grupėse bei skatintų efektyviau vartoti šilumos energiją, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK)  teikia viešajai konsultacijai naujos redakcijos Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti.

Esminiai pasikeitimai:

  • Sumažinti vidutiniai ir maksimalūs šilumos sąnaudų būstui šildyti normatyvai, atsižvelgiant į faktinį šilumos suvartojimą pastatuose.
  • Atsižvelgiant į nuolat besikeičiančius pastatams taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, numatytas detalesnis normatyvų būstui šildyti diferencijavimas – išskiriama daugiau pastatų grupių pagal jų statybos metus ir statybos techninius reglamentus.
  • Kadangi visoje Lietuvoje karšto vandens temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 50 ºC ir ne didesnė kaip 60 ºC (išskyrus legioneliozės profilaktikos atvejus), atsisakoma šiuo metu taikomų padidintų normatyvų Visagino ir Panevėžio miestų atvirose šilumos tiekimo sistemose – visuose Lietuvos miestuose bus taikomas 51 kWh/m3 vidutinis normatyvas, reikalingas vienam kub. m geriamojo vandens pašildyti iki Higienos normose nustatytos temperatūros.

PROJEKTAS paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir VKEKK interneto svetainėje. Prašome pastabas ir pasiūlymus teikti iki 2018 m. gegužės 27 d. paštu Verkių g. 25C-1, Vilnius, LT-03219, faksu (2135270), el. laišku rastine@regula.lt.

 

Projektas

 

vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

NUTARIMAS

DĖL Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo nr. o3-116 „DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija

 

2017 m. rugpjūčio     d. Nr. O3E-

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2018 m. balandžio     d. pažymą Nr. O5E-     „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ Komisija n u t a r i a:

  1. Pakeisti Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 „Dėl Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“, ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).
  2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.

 

 

 

Komisijos pirmininkas

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. balandžio     d. nutarimo
Nr. O3E-       redakcija)

 

ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI NUSTATYMO BEI TAIKYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja energijos ir kuro sąnaudų normatyvų būstui šildyti, geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros bei karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti nustatymą.
  2. Pagal Metodiką nustatyti normatyvai gali būti taikomi būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms skaičiuoti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat pagal Komisijos rekomenduojamus ar su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus skirstant pastate suvartotą šilumą.
  3. Energijos ar kuro sąnaudos būstui šildyti, kurios gali būti kompensuojamos, neturi viršyti:

3.1. pagal Metodikos 6.2 ir (ar) 9.2 papunkčius nustatytų maksimalių normatyvų dydžių, kai būstui šildyti suvartotas energijos ar kuro kiekis nustatomas vadovaujantis atsiskaitomaisiais energijos ar kuro apskaitos prietaisais;

3.2. pagal Metodikos 6.1 ir (ar) 9.1 papunkčius nustatytų vidutinių normatyvų dydžių, kai būstui šildyti suvartotas energijos ar kuro kiekis nenustatomas atsiskaitomaisiais energijos ar kuro apskaitos prietaisais.

 

II SKYRIUS

NUORODOS IR SĄVOKOS

 

  1. Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

4.1. Respublikinės statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. (toliau – RSN 143-92);

4.2. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 117 „Dėl Statybos techninių reglamentų patvirtinimo“ (toliau – STR 2.05.01:1999);

4.3. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. D1-156 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.05.01:2005).

  1. Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka šiuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas:

5.1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas;

5.2. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas;

5.3. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“;

5.4. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo.

 

III SKYRIUS

ENERGIJOS SĄNAUDŲ NORMATYVŲ NUSTATYMAS

 

  1. Energijos sąnaudų būstui šildyti per mėn. normatyvas nustatomas:

6.1. vidutinis ( ):

kWh/m2;                                                      (1)

čia:

– vidutinis energijos sąnaudų būstui šildyti normatyvas, kWh/m2, esant standartinėms sąlygoms, nustatytas pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelę;

DL – ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) dienolaipsnių skaičius;

548 – dienolaipsnių skaičius, esant standartinėms sąlygoms;

H – faktinis buto ar kitos patalpos aukštis nuo grindų iki lubų, m;

2,5 – buto ar kitos patalpos aukštis, m, esant standartinėms sąlygos;

6.2. maksimalus ( ):

kWh/m2;                                                    (2)

čia:

– maksimalus energijos sąnaudų būstui šildyti normatyvas, kWh/m2, esant standartinėms sąlygoms, nustatytas pagal Metodikos 1 priedo 2 lentelę.

  1. Energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas ( ), kWh/m3, nustatomas pagal Metodikos 2 priedo 1 lentelę.
  2. Energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) per mėn. normatyvas ( ) nustatomas:

kWh/butui ar kitai patalpai;                                    (3)

čia:

– vidutinis energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvas, kWh/butui ar kitai patalpai, esant standartinėms sąlygos, nustatytas pagal Metodikos 2 priedo 2 lentelę;

z – cirkuliacinės sistemos per atsiskaitymo laikotarpį (mėnesį) veikimo trukmė, val.;

730 – cirkuliacinės sistemos veikimo trukmė, esant standartinėms sąlygoms, val.

 

IV SKYRIUS

KURO SĄNAUDŲ NORMATYVŲ NUSTATYMAS

 

  1. Kuro sąnaudų būstui šildyti per mėn. normatyvas nustatomas:

9.1. vidutinis ( ):

vnt.*/m2;                                                  (4)

čia:

– kuro rūšių norminės kuro sąnaudos, vnt.*/kWh, nustatytos pagal Metodikos 3 priedą;

– šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos įrenginių naudingumo koeficientas, nustatytas pagal techninę dokumentaciją arba priimama norminė atitinkamos šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos įrenginių grupės reikšmė;

vnt.* – energijos ar kuro matavimo vienetai (kWh, m3, nm3, ktm3, kg, kt.);

9.2. maksimalus ( ):

vnt.*/m2.                                               (5)

  1. Kuro sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas ( ) nustatomas:

/m3.                                                       (6)

  1. Kuro sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) per mėn. normatyvas
    ( ) nustatomas:

/butui ar kitai patalpai.                          (7)

 

___________________

 

 

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
1 priedas

 

VIDUTINIAI IR MAKSIMALŪS ENERGIJOS SĄNAUDŲ NORMATYVAI BŪSTUI ŠILDYTI, ESANT STANDARTINĖMS SĄLYGOMS

 

  1. Vidutiniai ( ) ir maksimalūs ( ) energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms, pateikti šio priedo 1 ir 2 lentelėse.

 

1 lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms

 

Eilės Nr.Namų tipasVidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, kWh/m2
Pastatyti iki 1992 m.Pastatyti nuo 1993 m. iki 2005 m.
(pagal RSN 143-92 arba STR 2.05.01:1999)
Pastatyti nuo 2006 m. iki 2013 m.
(pagal STR 2.05.01:2005) *
Pastatyti nuo 2014 m.
(mažiausiai B energinio naudingumo klasės)
1.1 aukšto25,915,213,49,8
2.2 aukštų24,714,512,09,2
3.3 aukštų22,513,810,37,9
4.4 aukštų20,315,39,67,5
5.5 aukštų16,614,59,26,9
6.6 aukštų ir aukštesni17,112,78,56,4

 

* – taip pat renovuoti pastatai.

 

2 lentelė. Maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, esant standartinėms sąlygoms

 

Eilės Nr.Namų tipasMaksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti, kWh/m2
Pastatyti iki 1992 m.Pastatyti nuo 1993 m. iki 2005 m.
(pagal RSN 143-92 arba STR 2.05.01:1999)
Pastatyti nuo 2006 m. iki 2013 m.
(pagal STR 2.05.01:2005) *
Pastatyti nuo 2014 m.
(mažiausiai B energinio naudingumo klasės)
1.1 aukšto36,125,717,813,3
2.2 aukštų32,623,218,612,4
3.3 aukštų29,621,512,610,6
4.4 aukštų25,421,414,310,1
5.5 aukštų20,718,312,09,3
6.6 aukštų ir aukštesni20,717,411,58,6

 

* – taip pat renovuoti pastatai.

 

  1. Vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti nustatyti esant tokioms standartinėms sąlygoms – 548 DL (išorės laiko oro temperatūra t = 0 ºC; vidaus patalpų oro temperatūra tvid = 18 ºC; atsiskatimo laikotarpio (mėnesio) trukmė z = 30,42 parų), butų ir kitų patalpų aukštis nuo grindų iki lubų – 2,5 m.
  2. Kitokie vidutiniai ir (ar) maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai, esant standartinėms sąlygoms, gali būti nustatyti atlikus pastato (jo dalies) energijos vartojimo auditą.
  3. Jeigu nėra žinoma pagal kokius statybos techninius reglamentus pastatytas pastatas ir (arba) pastato energinio naudingumo klasė, vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai parenkami pagal pastato statybos metus.
  4. Pastato statybos metais laikomi statybos leidžiančio dokumento išdavimo metai.

 

___________________

 

 

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
2 priedas

 

VIDUTINIAI ENERGIJOS SĄNAUDŲ GERIAMOJO VANDENS VIENAM KUBINIAM METRUI PAŠILDYTI IR KARŠTO VANDENS TEMPERATŪRAI PALAIKYTI (CIRKULIACIJAI) NORMATYVAI

 

  1. Visoje Lietuvos Respublikoje taikomas vidutinis energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros normatyvas ( ) lygus 51 kWh/m3.
  2. Kai pastate taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo, vidutinis energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti normatyvas prilyginamas konkrečiam karšto vandens tiekėjui Komisijos nutarimu nustatytoje karšto vandens kainos kintamojoje dedamojoje nurodytam šilumos kiekiui.
  3. Vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai ( ), esant standartinėms sąlygoms, pateikti 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai, esant standartinėms sąlygoms

 

Eilės Nr.Karšto vandens tiekimo sistemos tipasVidutiniai energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvai qRe0, kWh/būstui per mėn.
1.Kai bute ar kitoje patalpoje įrengti du karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai bei įrengtas vonios šildytuvas240
2.Kai bute ar kitoje patalpoje įrengtas vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas bei įrengtas vonios šildytuvas160
3.Kai bute ar kitoje patalpoje įrengtas vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas bet nėra vonios šildytuvo80
4.Kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo bendrojo naudojimo patalpose10

 

  1. Kitokie vidutiniai energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti normatyvai gali būti nustatyti atsižvelgiant į butuose ar kitose patalpose įrengtų karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovų bei vonios šildytuvų skaičių (vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas – 80 kWh per mėn., vonios šildytuvas – 80 kWh per mėn.) arba atlikus pastato (jo dalies) energijos vartojimo auditą.

 

___________________

 

 

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos
3 priedas

 

KURO RŪŠIŲ NORMINĖS KURO SĄNAUDOS

 

1 lentelė. Kuro rūšių norminės kuro sąnaudos

 

Eil. Nr.Kuro rūšisMato vnt.Norminės kuro sąnaudos
1.Gamtinės dujos*kg/kWh0,0763
nm3/kWh0,1075
2.Elektros energijakWh/kWh1
3.Dyzelinis krosnių kuraskg/kWh0,0851
4.Suskystintos naftos dujos**kg/kWh0,0783
5.Išgarintos suskystintos naftos dujoskg/kWh0,0334
6.Suskystintos gamtinės dujoskg/kWh0,0798
7.Akmens anglis***kg/kWh0,2093–0,1173 (vid. – 0,1633)
8.Durpės***kg/kWh0,4615–0,2609 (vid. – 0,3612)
9.Durpių briketai***kg/kWh0,2250–0,2143 (vid. – 0,2197)
10.Naudoti tepalaikg/kWh0,1321
11.Malkos 25–30 proc. drėgnumo, natūraliai džiovintos***kg/kWh0,2609
0,6536×10-3
12.Pjuvenų granulės/medienos briketaikg/kWh0,2143
13.Atliekos***kg/kWh0,4864–0,3365 (vid. – 0,4114)
14.Antracitaskg/kWh0,1228

 

* – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra +20°C, slėgis – 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį;

** – suskystintas dujas tiekiant iš grupinių rezervuarų, dujų apskaitos ir paskirstymo butams tvarką nustato savivaldybė;

*** – vidutinės norminės kuro sąnaudos, taikomos, kai nepateikiama kuro sertifikato kopija.

 

___________________

 

Komentarai