Visaginas – absoliutus skyrybų rekordininkas. Ar visagino pedagogai žino kaip elgtis su skyrybų vaikais?

Dėl mūsų krašto Diena


Ketvirtadienį Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė Klaipėdos krašto mokyklų bendruomenėms pirmą kartą ves mokymus apie skyrybų vaikus.

Gyvenimo formos po skyrybų vis įvairesnės, tad mokytojams iškyla problemų, kurių anksčiau nebuvo ar pasitaikydavo rečiau: vaikai vieną savaitę gyvena su tėčiu, kitą – su mama, vienuose namuose – vienokia tvarka, kituose – kitokia. Kam skambinti, kai reikia pranešti apie pasikeitimus ar problemą?

Doc. M. Dovydaitienė, užuot pateikusi universalių receptų, seminaruose siūlo paanalizuoti konkrečias situacijas.

„Egzistuoja universalios tiesos, pavyzdžiui, kad skyrybų laikotarpiu svarbu kuo mažiau pokyčių, kad abiem tėvams svarbu sudaryti galimybes bendrauti su vaiku ir t. t. Visa kita priklauso nuo konkretaus vaiko, kokioje šeimos sistemoje jis gyvena, ar yra patėvis, pamotė, daugiau brolių seserų“, – pabrėžia psichologė.

Iš universalių dalykų lektorė minėjo vaiko poilsio svarbą ir vienus, stabilius namus, iš kurių jis išeina į mokyklą. „Po skyrybų vaikai gali turėti dvejus namus ir taip nutinka, tačiau vieni namai turėtų būti pagrindiniai, nes vaikams gyventi su dviem kuprinėmis ir dviem poromis šlepečių labai sudėtinga“, – sakė dr. M. Dovydaitienė.

Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ inicijuotus seminarus mokyklų bendruomenėms Vilniaus universiteto docentė sausio 29 dieną ves Vidurio Lietuvos mokyklų bendruomenėms. Mokymai vyks Kauno pedagogų kvalifikacijos centre.

Kaip pabrėžia lektorė, 60 proc. medžiagos bus praktinė. Mokytojai galės aptarti situacijas, kurios juos jaudina, pasikalbėti apie atvejus, kurie jiems rūpi, klausti.

„Visų pirma, stengiuosi pastebėti, kokias galias, klausimus ir rūpesčius patys mokyklų bendruomenių atstovai atsineša, todėl kiekvienas susitikimas būna kitoks“, – sakė psichologė.

Pasak jos, mažesnėse grupėse aptardami konkrečias situacijas patys mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai darbuotojai ar administracijos atstovai atranda sprendimų, nors vieniems savo darbe galbūt sugalvoti būtų sunkiau.

„Matau, kad mokytojams naujų žinių vargu ar reikia, jie žino ir yra įvaldę galybę technikų bei metodikų, kaip ir ką daryti, tačiau kaip visa tai susieti su konkrečia situacija? Man atrodo, tai svarbioji seminaro dalis – kad mokytojas gerai jaustųsi ir jam patiktų tai, ką jis daro“, – sakė psichologė.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvoje skyrybų lygis – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES) ir, prognozuojama, augs.

Pastaraisiais Eurostato duomenimis, aukščiausiu bendruoju skyrybų rodikliu išsiskyrė Danija (3,4), Lietuva (3,3) ir Latvija (3,1). Mažiausi bendrieji skyrybų rodikliai 2014 m. fiksuoti Airijoje (0,6), Maltoje (0,8), Italijoje (0,9), Slovėnijoje (1,2), Kroatijoje (1,4), Graikijoje, Bulgarijoje (1,5).

Pernai absoliuti skyrybų rekordininkė buvo Visagino savivaldybė, kur bendras ištuokų rodiklis tūkstančiui gyventojų siekė net 5. Žemiausias ištuokų rodiklis – Skuodo (2,3), Pasvalio (2,5), Vilniaus rajono (2,6) savivaldybėse.

„Skyrybos – daugybinė netektis“, – pabrėžia 17 metų su žmonėmis, kurie patiria skyrybų krizę, dirbanti Elvyra Kučinskaitė. Pasak Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ atstovės E. Kučinskaitės, išsiskyręs žmogus praranda ne tik sutuoktinį – vienas iš poros praranda arba iš dalies praranda vaikus, kurie lieka su kitu. Skyrybos dažnai reiškia ir padidėjusią buitinių rūpesčių naštą, buvusio socialinio, materialinio statuso praradimą, o likusiems su vaikais – realią skurdo grėsmę.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skurdo riziką patiria net 46 proc. vienišų motinų (tėvų), auginančių vaikus.

info: www.ve.lt

Komentarai
Žymos: