Visaginietis J. Šuklinas nėrė į naują verslą Bear and Boar

Diena

Profesionaliu sportu nusivylęs Šuklinas nėrė į naują verslą: alaus daryklos idėją žmonės priima sudėtingai

Buvęs profesionalus sportininkas Jevgenijus Šuklinas su savo kolega Ivanu Chomenko prieš daugiau nei metus patyliukais atidarė trečiąjį savo verslą Visagine – alaus daryklą. Vyrai naujo verslo niekur nereklamavo, mat dabar su alkoholio reklama laikai sudėtingi, tačiau neslėpė, kad ir žmonių požiūris, jog sportininkas užsiima tokia veikla, kartais smerktinas, pripažino J. Šuklinas, nors pats sakė tame nieko blogo nematantis.

Visai neseniai J. Šukliną nemalonios naujienos pasiekė ir iš Tarptautinio olimpinio komiteto, kuris skelbė, kad dar kartą ištyrus kanojininko kraujo mėginį dėl rasto dopingo iš jo yra atimamas 2012 metais Londono olimpiadoje laimėtas sidabro medelis.

Tiesa, pats sportininkas tokias kalbas neigė ir sakė, kad tai – klaida.

„Kai po septynerių metų tau meta tokius kaltinimus, o tu net negali savęs deramai apginti neturėdamas daug pinigų, tada išeina taip, kad tu turi tai priimti. Man nesuprantama, kas dabar vyksta profesionaliame sporte, esu juo nusivylęs“, – susitikus atvirai sakė jis.

DELFI lankėsi verslininkų alaus darykloje, kur J. Šuklinas taip pat papasakojo apie savo bei kolegos valdomus verslus.

Picerijos įkūrimo pradžia – su juoko prieskoniu

Kai atvykome į Visaginą, prie miestelio savivaldybės mus pasitiko buvęs sportininkas ir užsiminė, kad nori parodyti šį tą naujo ir paragino sekti jo automobilį iš paskos.

Kelias vingiavosi pro mišką, tačiau netrukus prieš akis išdygo ir raudonų plytų pastatas su ryškiai žydra spalva dekoruota poilsio erdve, o išlipęs iš automobilio sportininkas pasveikino atvykus į jo bei kolegos alaus daryklą.

Prisėdęs terasoje vyras sutiko papasakoti apie tai, kuo gyvena šiandien, mat Visagine valdo tris verslus.

Prieš septynerius metus, kai vyrai nusprendė imtis verslo, J. Šuklinas sakė tada dar profesionaliai sportavęs, o apie verslą nelabai ką ir žinojęs, o, ypač, kaip pridūrė, apie maitinimo sferos užkulisius.

„Bet kai jau nusprendėme likti Visagine, reikėjo kažką pradėti daryti savo mieste, o pagalvojome, kad investuosime tiek, kiek nebūtų gaila prarasti nesėkmės atveju“, – atviravo jis.

Sugalvoję, kad užsiims greito maisto gaminimu ir prekyba, iš pradžių verslininkai jį buvo nusprendę ruošti išsinešimui, tačiau vėliau, pamatę vietinių susidomėjimą, nusprendė įrengti patalpas ir valgymui vietoje.

Iš pradžių susipirkę seną įrangą picoms kepti, šiandien jie viską ištobulino ir didžiąją dalį produkcijos gabenasi iš pačios Italijos.

Tiesa, J. Šuklinas sutiko papasakoti ir apie juoką keliančią kavinės pavadinimo atsiradimo istoriją. Paaiškėjo, kad sugalvoję pavadinimą „Presto“ vyrai turėjo jį keisti, mat paskambinusi jau tokia egzistavusi įmonė problemą būtų sprendusi teisiniu būdu.

„Mes buvome užsakę visą atributiką su tuo „Presto“ pavadinimu ir galvojome, ką daryti, kad nereikėtų iš naujo visko spausdinti. Tada sugalvojome, kad reikia pridėti „rante“ ir taip iš „Presto“ atsirado „Prestorante“, – juokėsi J. Šuklinas

Teko keisti sumanymą

Antrasis verslas, kuris jau gimė kiek vėliau – taip pat Visagine esantis grilio patiekalų restoranas „Rendez Vous“.

„Pavadinimas reiškia vietą, kur jūroje susitinka laivai“, – iškart paaiškino verslininkas ir sakė, kad jo atidarymas vyrus privertė pasidomėti ir tokiais dalykais, kaip tarkime, mėsos brandinimu.

Visgi pagrindinė mintis atidarinėjant restoraną buvusi tokia, kad tai būtų vieta, kur būtų galima visiems susirinkti ir aptarti miestelyje vykusį renginį, koncertą, tačiau klaidų, kaip pasakojo, taip pat netrūko.

„Iš pradžių restorane padarėme taip, kad patiekalai padavėjų buvo nešami baltomis pirštinėmis, bet prasidėjus verslui visą savaitę niekas neatėjo.

Paskui savaitgalį žmonės pradėjo rinktis, buvo labai pasipuošę ir supratome, kad žmonės turi ruoštis, kad galėtų pas mus ateiti ir nusprendėme viską supaprastinti, kad jiems būtų jaukiau. Vilniuje rastume savo publiką, bet mažame mieste viskas sudėtingiau“, – atvirai pasakojo sportininkas, tačiau prasitarė, kad ir šis sumanymas, ne galutinis, mat visai greitai restorano galimai laukia dar didesni pokyčiai, keičiamas formatas.

Kai kurie nesupranta

J. Šuklinas papasakojo ir apie alaus daryklą, kuri, kaip sakė, čia egzistuoja jau metus laiko.

„Mes už kraftinį alų, už gyvą alų, todėl ir sugalvojome atidaryti alaus daryklą”, – sėdėdamas daryklos terasoje kalbėjo jis ir aiškino, kad darykla yra įsikūrusi ir labai įdomioje vietoje.

Pasak jo, Visagino miestas turėjo būti pastatytas pagal drugelio formą, tačiau miesto plėtrą sustabdžius, iš jo liko tik pusė – kurią, pažiūrėjus iš viršaus, ir galime matyti šiandien.

„Mes šiandien esame apatiniame dešiniame jo sparne, kur turėjo būti miestas”, – aiškino J. Šuklinas.

„Bear&boar“ (liet. Meška ir šernas) – taip vadinasi darykla.

„Esame įsikūrę miške, o ir visas Visaginas ten“, – taip jo prasmę aiškino jis.

Kai lankėmės, lauke buvo sudėtos žydros paletės, skirtos prisėsti, taip pat gultai, pastatyta nedidelė scena, o prisėdus vakare – ir šviečiančios lemputės. Kaip teigė, čia žmonės gali ateiti praleisti savo laiką, pabendrauti ir su savimi atsinešti gėrimų bei užkandžių – tai jiems nieko nekainuos.

Kalbant apie alų, verslininkas sakė jį šiandien parduodantis 28 Lietuvos vietose, o per mėnesį išverdantis 4 tonas.

„Kai įsikūrėme, mes nieko nesireklamavome, neskelbėme. Kai kurie žmonės labai sudėtingai priima tai, kad sportininkas dirba su alumi, bet tai yra skirtingi dalykai.

Tu gali puoselėti alaus vartojimo kultūrą. Aš, kai sportavau, sau leisdavau alaus atsigerti vos kartą per metus, kada man būdavo atostogos“, – apie save ir savo verslą sakė jis.

Komentarai