ES šalių aplinkos ministrai : apie ekonominės politikos „žalinimą“ ir kitas aktualijas

4 mėn. prieš visaginietis 1

Šiandien, kovo 5 d., Briuselyje ES šalių aplinkos ministrai, susirinkę į Aplinkos tarybos posėdį, aptars aktualiausius aplinkos politikos klausimus. Jie diskutuos, kaip „žalinti“ vadinamąjį Europos semestrą – ES šalių ekonominės politikos koordinavimo mechanizmą. Jis dažniausiai yra siejamas su ekonomikos augimu ir tvariais viešaisiais finansais, o aplinkosaugos aspektams skiriama per mažai dėmesio.

„Tikimės, kad Europos Komisijos pradėta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra padės įvertinti, kaip ES šalys įgyvendina aplinkos teisės aktus, išsiaiškinti bendras ES šalių problemas, rasti jų sprendimo būdus ir skatinti konstruktyvų dialogą“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Ministro žodžiais, aplinkos ir klimato kaitos politikos tikslai turi būti darniai integruoti į kitas politikos sritis, o jiems pasiekti numatytas tinkamas finansavimas būsimoje ES finansinėje perspektyvoje. Todėl reikia nustatyti, kad ES parama visuose ūkio sektoriuose būtų teikiama tik tais atvejais, kai laikomasi minimalių aplinkosaugos reikalavimų ir sudaromos sąlygos darniai įvairių sektorių plėtrai.

Lietuva, pasak Kęstučio Navicko, teigiamai vertina naująjį EK dokumentų rinkinį, kuriame numatomi perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslai, uždaviniai ir priemonės. Vienas iš šių dokumentų – plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija.

„Siekiant plastikų strategijoje numatyto tikslo iki 2030 m. perdirbti daugiau kaip pusę susidarančių plastiko atliekų, ES lygiu turime iš esmės keisti požiūrį į šias atliekas ir jas vertinti kaip vertingas žaliavas. Tai tapo ypač aktualu Kinijai priėmus sprendimą uždrausti plastiko atliekų importą“, – pažymi Kęstutis Navickas. Lietuvoje sutvarkyti plastiko pakuotes veiksmingai padeda nuo 2016 m. veikianti pakuočių užstato sistema. Jau pirmaisiais jos veikimo metais buvo surinkta daugiau nei 75 proc. plastiko pakuočių atliekų, o 2017 m. – net 90 proc. šių atliekų.

Per Aplinkos tarybos posėdį bus aptarti ir kiti aktualūs klausimai. Nemažai dėmesio numatyta skirti problemoms, kurių kyla įgyvendinant ES invazinių rūšių reglamentą. Šias problemas Aplinkos taryboje iškėlė Lietuva, Danija bei Graikija.

Mūsų šalies požiūriu, invazinių rūšių valdymas reikalauja daug žinių ir lėšų, ypač reguliuojant plačiai paplitusias rūšis. Šiuo metu ES invazinių rūšių sąrašas atnaujinamas kasmet. Toks dažnas naujų rūšių įrašymas į sąrašą valstybėms narėms kelia daug nepatogumų, apsunkina veiklos ir kontrolės planavimą, nepalieka laiko pasirengti tinkamam įgyvendinimui, išanalizuoti gerąją praktiką ir informaciją apie efektyvius invazinių rūšių valdymo būdus. Todėl Lietuva, Danija ir Graikija paragins Europos Komisiją apsvarstyti galimybes ES invazinių rūšių sąrašą atnaujinti rečiau, gerai įvertinus invazinių rūšių keliamą riziką ir apsvarsčius sprendimų socialinį-ekonominį poveikį.

Pavyzdžiui, Lietuva nepritaria siūlymui į ES invazinių rūšių sąrašą įrašyti kanadinę audinę. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą, o jos populiacijos gausa sėkmingai mažinama pritaikius atitinkamas priemones. Papildoma prievolė skirti lėšų šiai populiacijai valdyti, jeigu ji būtų įtraukta į ES invazinių rūšių sąrašą, mūsų šaliai būtų didelė finansinė našta. Be to, toks sprendimas turėtų neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, kadangi kailinių žvėrelių ūkiai sukuria tūkstančius darbo vietų šalyje.

Komentarai