Ką daryti įkandus erkei

1 mėn. prieš visaginietis 0

Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums EE virusą arba bakteriją. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę.

Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Stebėkite erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių.

Dažniausios įkandimo vietos

Erkės dažniausiai įsisiurbia į tam tikras žmogaus kūno vietas. Tai tokios vietos, kuriose natūraliai susidaro kliūtys joms toliau judėti, kur trukdžius jų judėjimui sudaro drabužiai ar apavas.

Erkės dažniausiai renkasi kuo minkštesnę ir švelnesnę odos vietą, kur gausu kraujagyslių. Medikai pastebi, kad daugiausiai erkių įkandimų yra fiksuojama paausiuose, pakinkliuose, kirkšnyse, pažastyse ir sprando srityje. Taip pat nereta erkių įsisiurbimo vieta yra krūtinė ir liemuo. Vaikams dažniausiai erkės įsisiurbia plaukuotoje galvos dalyje, natūraliose kūno raukšlėse.

Gyvūnai taip pat kenčia nuo erkių įsisiurbimų. Dažniausiai erkės įkanda šunims. Jos renkasi vietas galvos srityje. Įprastai šuo uostinėja žemę palenkęs galvą, todėl būtent į šią vietą erkės patenka pirmiausiai. Galvoje daugiausia kraujagyslių, todėl tai – šilčiausia kūno dalis. Ant galvos dažnai būna trumpiausi plaukai ir erkėms lengviausia pasiekti odą. Šunims erkės dažnai įsisiurbia į lūpas, po ausimis ar kirkšnių srityje.

Erkių aktyvumas pavasarį

Klimato šiltėjimo pokyčiai įtakoja sezoninę erkių aktyvumo trukmę. Pastaraisiais metais didžiausias jų aktyvumas pastebimas vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį. Paskutinės aktyvios erkės gamtoje kai kuriose Lietuvos vietovėse registruojamos gruodžio viduryje, o pirmosios – kovo pradžioje. 2015 metais pastebėtas itin ankstyvas erkių suaktyvėjimas, jis pasireiškė vasario pabaigoje.

Pavasario metų laikui yra būdingas didžiausias erkių aktyvumas, kurį nulemia būtinybė pasimaitinti krauju ir tokiu būdu užsitikrinti gyvybinius procesus. Šiuo metų laiku visų vystymosi stadijų erkės yra alkanos po žiemos ramybės periodo – diapauzės. Ankstesniais metais aktyvių erkių pikas buvo stebimas gegužės mėnesį, pastaraisiais metais, dėl ankstyvo pavasario, balandžio-gegužės mėnesiais.

Erkių aktyvumas vasarą

Erkių aktyvumas vasaros mėnesiais priklauso nuo klimato sąlygų. Jei oro temperatūra nėra aukšta ir pakanka drėgmės, erkių vystymuisi ir jų aktyvumui tai – labai tinkamos sąlygos. Esant aukštai temperatūrai, sausrai, erkėms gresia gyvybiškai pavojingas kūno drėgmės praradimas. Tokiu metu jų aktyvumas sumažėja. Paprastai šilčiausias ir sausiausias mėnuo mūsų šalyje yra liepa, todėl šį mėnesį stebimas erkių aktyvumo sumažėjimas.

Erkių aktyvumas rudenį

Priklausomai nuo oro sąlygų, antrasis erkių aktyvumo pikas pasireiškia rudenį. Priežastis – erkių biologinės savybės. Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos. Epidemiologiniu požiūriu šis sezono tarpsnis yra nepalankus žmonėms, nes sutampa su jų aktyvia veikla, gamtoje, pvz., grybavimas, uogavimas, žoliavimas ir pan.

 

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Nėra vienintelio patikimo būdo padedančio apsisaugoti nuo erkių. Tačiau galima kai ką padaryti, kad jų išvengtume.

Atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.

Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.

Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors tai gelbsti tik trumpam laikui.

Kadangi nėra patikimo apsaugos nuo erkių būdo, reikia imtis priemonių, padedančių išvengti erkių sukeliamų ligų. Vienintelė patikima profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito.

Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, apsisaugoti nuo šios ligos ir jos pasekmių galima tik skiepijantis. Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Visas vakcinacijos kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant vieno – trijų mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Skiepijant šiltuoju metų laikotarpiu antrą vakcinos dozę rekomenduojama suleisti praėjus 2 savaitėms po pirmosios, trečią – 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vienerių metų amžiaus.

Būtinai turėtų pasiskiepyti dirbantieji endeminėse vietovėse, t.y. miškuose, parkuose, taip pat minėtųjų vietovių nuolatiniai gyventojai ir vasarotojai. Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas – šalis, kuriose EE virusas yra paplitęs: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt. Susiraskite daugiau informacijos apie šalį, kurioje ketinate lankytis.

PSO rekomenduoja skiepytis žmonėms, vykstantiems į endemines erkinio encefalito šalis. PSO duomenimis didelės rizikos endeminėmis zonomis vadinamos šalys, kuriose diagnozuoti EE ligos atvejai ≥ 5/ 100 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje EE sergamumas 2013 metais buvo 16,9 / 100 tūkst. gyventojų.

info: http://www.erkes.lt

 

Komentarai