mankšta

Mankšta – vaistas nuo depresijos

Sveikata

Fiziniai pratimai yra viena iš efektyviausių depresijos terapinių priemonių. Mes jau kalbėjome apie mankštos naudą smegenų veiklai, tačiau mankšta ypatingai padeda gydantis nuo depresijos ar norint sumažinti jos riziką. Tyrimai, padaryti su 2000 moterų, parodė, kad tos moterys, kurios mažai mankštinosi, turėjo dvigubai didesnę riziką susirgti depresija palyginus su tomis, kurios mankštinosi pastoviai[i].

Mokslininkai Duke Universitete padalijo depresija sergančius ligonius į 2 grupes.

Vienai grupei buvo duoti medikamentai nuo depresijos. Kita grupė buvo įtraukta į mankštos programą 30 min. per dieną 3 kartus per savaitę. Pirmoji grupė greičiau patyrė pagerėjimą, bet po 4 mėn. iš naujo įvertinus ligonių būklę, buvo pastebėta, kad antroji grupė jautėsi taip pat gerai kaip ir pirmoji, be jokio šalutinio neigiamo poveikio[ii]. Kiti tyrimai parodė, kad bėgimas tik 8 min. per dieną aktyviu tempu sumažino depresijos simptomų skaičių, taip pat nerimą, pyktį ir nuovargį[iii]. Viena iš priežaščių gali būti tai, kad fizinė veikla skatina neurotransmiterio seratonino gamybą smegenyse, kuris ypatingai įtakoja emocijas ir blaivų vertinimą. Seratonino įtaka smegenų veiklai buvo pastebėta 1950m., o dabar jau yra žinoma, kad jis tiesiogiai įtakoja depresiją. Daugelis medikamentų nuo depresijos įtakoja seratonino kiekį smegenyse. Tyrimai su depresuojančiais ligoniais, bandžiusiais padaryti savižudybę, parodė, kad jų smegenyse buvo mažas seratonino kiekis[iv]. Seratonino trūkumas taip pat slopina sugebėjimą priimti sprendimus. Beždžionės, turėję žemą seratonino kiekį, dažniau susižeisdavo šokdamos nuo medžio, sutrikdavo jų sugebėjimas įvertinti šokimo nuotolį, jos atrodė agresyvesnės[v].

Fizinai pratimai ne tik skatina seratonino gamybą, jie taip pat padidiną kraujo kiekį smegenyse. Smegenų nuotraukos parodė, kad kai kurie depresija sergantys žmonės turėjo iki 60 % mažiau kraujo smegenų kaktinėje skiltyje[vi].

Kokie pratimai yra geriausi? Pratimų programos turėtų būti pasirinktos pagal sveikatos būklę ir pajėgumą, tačiau norint jausti efektą reikia turėti pastovų tvarkaraštį. 20-30 min. 5 kartus per savaitę yra geras pavyzdys. Rinkitės tokią mankštą, kuri reikalautų nemažai pastangų (pvz., jeigu vaikščioti, vaikščiokite sparčiai ar bėgiokite). Jei įmanoma, mankštinkitės lauke. Grynas oras ir aplinkos pakeitimas taip pat padeda gydyti depresiją. Kita nauda mankštinantis lauke yra dėl saulės šviesos, kuri taip pat skatina seratonino gamybą[vii].

 

Corrie Jankevičienė, RN ir psichologė

[i] Farmer Me, Locke B., et al. Physical activity and depressive symptoms. Am J Epidemiol 1998 Dec; 128(6)

[ii] Blumenthal J., et al. Effects of exercise training in older patients. Arch Intern Med 1999 Oct 25: 159(19)

[iii] Moore KA, Duke University at Society of Behavioral Medicine. San Francisco, Ca. USA. April 17, 1997

[iv] http://web.sfn.org/content/publications

[v] Ibid

[vi] George Ms., Ketter T., SPECT and PET imaging in mood disorders. J Clin Psychiatry 1993 Nov; 54 Suppl

[vii] Rao M., Muller B,. The influence of phototherapy on serotonin and melatonin. Pharmacopsychiatry 1990 May

Komentarai
Žymos: