Sergamumas tymais

Sergamumas tymais ir toliau didėja Europoje: būkite atidūs!

Sveikata

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad keliaujantys į kitas šalis Lietuvos gyventojai turėtų iš anksto susipažinti, kokia toje šalyje situacija užkrečiamųjų ligų klausimais, įskaitant tymus. Tai būtina padaryti, nes Europoje sergamumas tymais ir toliau didėja, todėl nesirgusiems ir neskiepytiems keliautojams didėja grėsmė užsikrėsti.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), šių metų sausį iš viso užregistruota 18 112 susirgimų tymais. Daugiausia susirgimų tymais registruota Ukrainoje (13 760 atvejų), Kazachstano Respublikoje (1 516), Sakartvele (1 098 atvejai), Rumunijoje (261 atvejis), Prancūzijoje (124 atvejai), Rusijoje (87 atvejai), Jungtinėje Karalystėje (43 atvejai), Slovakijoje (36 atvejai), Italijoje (165 atvejai) ir kt.

 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pernai (2018 m.) Europos regione tymais susirgo 82 596 asmenys. Daugiausia tymų Europos regione užfiksuota Ukrainoje (53 218 atvejų), Serbijoje (5 076 atvejai), Izraelyje (2 919 atvejų), Prancūzijoje (2 913 atvejai), Italijoje (2 517 atvejai), Graikijoje (2 193 atvejai), Rusijoje (2 256 atvejai), Sakartvele (2 203 atvejai), Rumunijoje (1 087 atvejai), Vokietijoje (532 atvejai) ir kt. šalyse.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai atkreipia keliautojų dėmesį, kad prieš vykstant į minėtąsias užsienio šalis, reikėtų pasirūpinti savo ir savo vaikų skiepais: kreiptis į savo arba vaiko šeimos gydytoją, kuris įvertinęs atliktus skiepus – rekomenduos pasiskiepyti arba atlikti kraujo tyrimą dėl tymų.

Sergamumas tymais Lietuvoje ir pasaulyje

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. PSO duomenimis, prieš pradedant vakcinaciją iki 1980 m. pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių. Užpernai (2017 m.) visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų grupėje.

Dažniausiai užduodami klausimai apie tymų infekciją

1. Kas yra tymų infekcija?

Tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Tymų infekcija iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Nors yra efektyvi imunoprofilaktikos priemonė, tačiau tymai išlieka globalinio masto sveikatos apsaugos problema.

2. Kas sukelia tymų infekcija?

Tymų virusas, turintis RNR, priklausantis Morbillivirus genčiai, Paramyxovirus šeimai. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių apsaugos priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei spinduliuotei, todėl užsikrėsti tymais lauke tikimybė yra labai maža.

3. Kaip galima užsikrėsti tymų infekcija?

Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus, kuris tymų virusą išskiria į aplinką su nosiaryklės sekreto lašeliais nuo pirmųjų ligos dienų iki 4 dienų po išbėrimo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis.

4. Kas dažniausiai serga tymais?

Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Šiai infekcijai ypač būdingas didelis užkrečiamumas. Imliose populiacijose suserga 90-95 proc. su sergančiu asmeniu bendravusių žmonių, o nuo vieno tymų atvejo kyla 15-17 naujų (antrinių) susirgimų.

5. Kokie yra tymų infekcijos simptomai?

Liga prasideda karščiavimu, konjunktyvitu, sloga, kosuliu ir Kopliko dėmelių atsiradimu (tai į druskos grūdelius panašūs bėrimo elementai, kurie atsiranda ant skruostų gleivinės). Makulopapulinis odos bėrimas atsiranda 3-7 ligos dieną, iš pradžių ant veido, vėliau greitai išplinta ir apima liemenį, kojas, rankas. Infekcijos metu odos bėrimo neniežti, praeina per 7-10 d., o buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija.

6. Kuo man/mano vaikui pavojinga tymų infekcija?

Tymų infekcija sunkesnė yra kūdikiams ir suaugusiesiems. Dėl tiesioginio viruso poveikio arba dėl bakterinės superinfekcijos kyla tymų komplikacijos. Dažniausios tymų komplikacijos yra vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas. 2015 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 134 200 žmonių, didžiausias mirštamumas buvo registruojamas tarp jaunesnių nei 5 m. amžiaus vaikų.

7. Kaip gydoma tymų infekcija?

Specifinių gydymo priemonių nuo tymų nėra, todėl infekcijai taikomas simptominis gydymas. Tymais sergantys ligoniai dažniausiai gydomi namuose. Į ligoninę guldoma, jei ligos forma sunki, esama komplikacijų. Pajutus pirmuosius tymų simptomus rekomenduojame kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

8. Ar persirgus tymais susidaro imunitetas?

Po ligos imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

9. Kaip apsisaugoti nuo tymų infekcijos?

Imunizacija gyvąja susilpninta tymų vakcina yra veiksmingiausia tymų profilaktikos priemonė. Vadovaujantis LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, skiriama 2 tymų vakcinos dozės. Pirmoji dozė skiriama 15-16 mėn. amžiaus, antra – 6-7 metų amžiaus vaikams. Taip pat neskiepyti, nepilnai skiepyti (viena tymų doze) ar nežinantys savo skiepijimo būklės gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės pasiskiepyti MMR (tymų, raudonukės, epideminio parotito) vakcina. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.

10. Ką daryti jei neprisimenu ar esu skiepytas nuo tymų?

Kreipkites į asmens sveikatos priežiūros įstaigą į savo pediatrą ar šeimos gydytoją dėl galimybės peržiūrėti vaiko ar savo ambulatorinę kortelę, skiepijimo pažymėjimą ar Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimą. Jeigu minėtose dokumentuose nėra įrašo apie atliktą vakcinaciją nuo tymų, tuomet galima atlikti serologinius tyrimus, siekiant įvertinti asmenų imlumą tymams, raudonukei.

11. Ar vakcina nuo tymų infekcijos yra saugi?

Vakcina yra labai veiksminga ir saugi, tačiau esant nepakankamoms tymų vakcinos skiepijimo apimtims, vaikų kolektyvuose gali pasitaikyti tymų susirgimų ir/ar protrūkių.

12. Ar MMR vakcina sukelia nepageidaujamas reakcijas?

Vakcina nuo tymų, kaip ir visos kitos, gali sukelti nepageidaujamą reakciją, nors ji pasireiškia ne visiems žmonėms. Dažniausios MMR vakcinos sukeltos nepageidaujamos reakcijos yra paraudimas injekcijos vietoje ar/ir karščiavimas 37,5 °C. Labai retai būna neryškūs tymų infekcijai būdingi klinikiniai požymiai: bėrimas, sloga, neintensyvus kosulys ir Kopliko dėmelės.

13. Ar yra ryšys tarp MMR vakcinos ir autizmo?

Tėvai dažnai pirmuosius vaikų autizmo požymius pastebi po jų pirmojo gimtadienio. Paprastai nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito vaikai skiepijami sulaukę šio amžiaus, tačiau tai nereiškia, kad ši vakcina sukelia autizmą. Įvairiose užsienio valstybėse (Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Kanadoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje) atlikus plataus masto mokslinius tyrimus su šimtais tūkstančių vaikų nebuvo nustatyta jokio sąryšio tarp MMR skiepų ir autizmo. 

Komentarai
Žymos: