širdies ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos

Sveikata

Ar jums kada nors teko pasidomėti, kokia yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje? Statistiniai tyrimai parodė, kad apie 55% žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų (tokių kaip širdies infarktas, širdies nepakankamumas, ar insultas). Tai yra pati pagrindinė mirtingumo priežastis ne tik Lietuvoje, bet taip pat daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis nuo įvairių širdies-kraujagyslių ligų miršta apie 12 milijonų žmonių visame pasaulyje kiekvienais metais!

Nepaisant ypatingų mokslo ir medicinos pasiekimų kitose srityse, mirtingumo nuo širdies-kraujagyslių ligų procentas nuolat auga stebėtinu greičiu- ir tai ypatingai būdinga išsivysčiusiose šalyse, kur buvo tikimasi matyti atvirkštinį procesą. Auga ne tik mirtingumas, bet taip pat įvairių negalių skaičius. Lietuvoje 30% visų negalių yra susijusios su širdies-kraujagyslių ligomis. Ar tokia tragiška gyvybės ir sveikatos netektis yra iš tiesų būtina? Pasaulinė Sveikatos Organizacija teigia kad pusei iš tų 12 milijonų mirčių būtų buvę galima užkirsti kelią. Iš tiesų, kai kurie tyrimai parodė, kad net iki 90% visų širdies-kraujagyslių ligų galima būtų užkirsti kelią pakeičiant gyvenimo būdą. Šioje pamokėlėje mes sužinosime praktinius žingsnius, kaip apsaugoti save ir savo šeimą nuo šio pagrindinio žudiko.

Širdies ligos rizikas

 

            Trumpai atkreipkime dėmesį į tą nepaprastą mūsų kūno organą – širdį. Mes galime ją palyginti su kumščio dydžio pompa, sugebančia susitraukti daugiau nei 100 000 kartų kiekvieną dieną. Ir taip visą gyvenimą! Žmogus dar nesukūrė nieko tokio kompaktiško ir efektyvaus prilygstančio žmogaus širdžiai. Mums net nesusimąstant apie jos darbo krūvį, širdis pastoviai perpumpuoja vidutiniškai apie 7500 litrų kraujo kiekvieną dieną, nuolat prisitaikydama ir pakoreguodama savo plakimo dažnį pagal kūno reikmes ir mūsų aktyvumo lygį.

Ypatingas kraujagyslių tinklas užtikrina, kad kiekviena iš milijonų mūsų kūno ląstelių būtų pastoviai aprūpinta deguonimi ir reikalingomis maisto medžiagomis. Jei ši funkcija būtų sustabdyta trumpam laikui, ląstelės mirtų. Jeigu visos vidutinio ūgio suaugusio žmogaus kraujagyslės būtų sujungtos į vieną ilgą kraujagyslę, ji apjuostų mūsų žemę daugiau nei du kartus! Nenuostabu, kad Izraelio karalius Dovydas pripažino Psalmėse ‘esu nuostabiai sutvertas!’. Jis atpažino Dievo kuriamąją galią žmogaus kūne. Jis buvo įsitikinęs, kad žmogus neatsirado atsitiktinai. Mes buvome sutverti mylinčio visagalio Dievo. Tačiau mes taip pat suprantame, kad mūsų ištikimai tarnaujančioms širdims reikalinga tinkama priežiūra, jeigu mes norime gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą.

            Daugelis žmonių net neįtaria sergantys širdies ligomis. Taip yra todėl, kad širdies ligos išsivysto ilgainiui ir nepastebimai. Tačiau mirtis gali įvykti staigiai ir netikėtai. Po truputį, apie tai neįspėdami riebalai ir surandėję audiniai pradeda kauptis kraujagyslėse, kuriomis teka ląstelėms gyvybę teikiantis kraujas. Ilgainiui kraujagyslės susiaurėja, prarasdamos lankstumą ir elastiškumą. Susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujo spaudimas, kuris savo ruožtu apsunkina širdies darbą. Padidėjęs kraujospūdis dažnai yra pirmas arterosklerozės požymis. Padidėjęs kraujospūdis pažeidžia kraujagyslių jautrų vidinį sluoksnį dar labiau skatindamas riebalų susikaupimą bei audinių surandėjimą.  Lyg užburtas ratas-susiaurėję kraujagyslės skatina kraujospūdžio padidėjimą, kuris savo ruožtu žaloja kraujagysles skatindamas jas susiaurėti. Tačiau, netgi ir šioje stadijoje žmonės nenujaučia gręsiančio pavojaus. Dažniausiai tik užakus arterjoms iki 50-60% pradedami jausti pirmieji simptomai. Kai kurie žmonės neįtaria apie artėjantį pavojų net iki tol , kol arterijos neužanka iki 70%. Žmogus gali jaustis gerai, dirbti pilnu krūviu ir net nenujausti , kad jie yra prie rimto širdies priepolio ribos.   Apytiksliai 60 % visų mirtinų širdies priepolių ištinka staiga, ne ligoninėje. Daugiau nei pusę mirtinų širdies priepolių patiria žmonės, kurie net neįtarė sergantys širdies-kraujagyslių ligomis. Priešingai paplitusiai nuomonei, tai nėra tiktai pagyvenusių vyrų liga. Daugelis 20-mečių turi matomas riebalų sankaupas arterijose ir tyrimai parodė, kad net 10 metų vaikams gali pradėti vystytis širdies-kraujagyslių ligos. Moterų, sergančių širdies-kraujagyslių ligomis, skaičius taip pat dramatiškai išaugo.

            Širdies infarktai nėra vienintelis širdies-kraujagyslių ligų požymis. Insultai taip pat yra dažna arterosklerozės pasekmė.Kaip jau minėjome ankščiau mūsų kūno ląstelėms nuolat reikia kraujyje prisotinto deguonies. Kada kraujagyslė užanka dėl susikaupusių riebalų arba krešulių, ląstelės kitoje pusėje greitai miršta. Jei tai atsitinka širdyje, ištinka širdies infarktas, ir užsikišus pagrindinei kraujagyslei įvyksta staigi mirtis.

Užsikimšus mažesnėms kraujagyslėms širdis dar sugeba plakti net praradusi dalį raumens. Užsikimšus smegenų kraujagyslei įvyksta insultas ir jo žala priklausys nuo kraujagyslės dydžio bei vietos smegenyse. Insultas gali sutrikdyti kalbos, regėjimo bei kitus protinius sugebėjimus, gali pilnai arba dalinai suparalyžuoti žmogų ar net sukelti staigią mirtį. Kaip jūs jau pastebėjote, pagrindinė širdies-kraujagyslių liga yra arterosklerozė – riebalų bei surambėjusių audinių susikaupimas arterijose. Gera žinia yra tai, kaip jau daugelis tyrimų parodė, kad arterosklerozei galima užkirsti kelią, ir net ją išgydyti. Pažvelkime į kai kuriuos konkrečius žingsnius, kaip jūs ir jūsų šeima galite sumažinti riziką susirgti arteroskleroze. Mes taip pat pažvelgsime, ką daryti širdies infarkto arba insulto atveju, ir kaip žinoti, kad jie ištiko.

 

Širdies ligų rizikos faktoriai:

 

  1. Aukštas lipidų kiekis (ypač cholesterino kiekis)
  2. Aukštas kraujo spaudimas
  3. Rūkymas
  4. Amžius
  5. Paveldimumas (genetinė tendencija)
  6. Lytis (vyrai turi didesnę riziką nei moterys)
  7. Diabetas ( I ir II tipai)
  8. Viršsvoris
  9. Nejudrumas
  10. Stresas

 

Pirmieji trys faktoriai yra laikomi didžiaisiais rizikos faktoriais. Tačiau kaip jau pastebėjote, juos taip pat galima kontroliuoti. Tyrimai, padaryti Suomijoje maždaug su 29000 vyrų ir moterų, 20 metų bėgyje, yra vieni iš daugelio, tai įrodžiusių. Šių tyrimų metu vyrai ir moterys buvo paprašyti 1) nerūkyti, 2) sumažinti cholesterino kiekį jų mityboje ir 3) sumažinti savo kraujo spaudimą. Kokie gi buvo rezultatai? Vyrams širdies priepolių rizika sumažėjo 55%, o moterims – net 68%! Dauguma medikų dabar pripažįsta, kad širdies ligos didele dalimi susiję su gyvenimo būdu.

 

Corrie Jankevičienė, RN (medicinos sesuo).

 

Naudoti šaltiniai:

  1. http://cvdinfobase.ic.gc.ca
  2. Nedley Neil, Proof Positive, 1999.
  3. World Health Organization CVD prevention program: World Health Day, 1992.
  4. sam.lt
  5. Tortora G, Anagnostakos, N. Principles of Anatomy and Physiology. 1990.
  6. Mark Messina. Dietitian’s Guide to Vegetarian Diets. 1996.

 

Komentarai
Žymos: